Pamokų ciklų sąrašas

Girdžiu pasaulį

Klausimosi dienos

Vaikai mokosi pastebėti garsus, atskirti jų stiprumą, ritmą ir nuotaiką, taip pat atrasti tylos vertę. Užsiėmimai lavina susikaupimą, gebėjimą klausytis ir jautresnį bendravimą su kitais. Pamokoje naudojami įvairūs instrumentai: garso dubenėliai, „Koshi“ varpeliai ir kiti terapinėse praktikose naudojami instrumentai. Taip pat vaikai patys galės sukurti savo instrumentą.

Kiekviena diena skiriama vienam pojūčiui:

Sąmoningam klausymuisi

Kaip dėmesingas klausymasis veikia vaikų raidą?

• Lavina dėmesį ir susikaupimą. Klausydamiesi konkretaus garso ar bandydami jį atpažinti, vaikai mokosi atsiriboti nuo pašalinių dirgiklių ir ilgiau išlaikyti dėmesį.

• Stiprina kalbinius gebėjimus. Garsų, ritmo ir balso intonacijų tyrinėjimas padeda geriau suvokti kalbą, išgirsti jos niuansus ir aiškiau reikšti mintis.

• Padeda atpažinti emocijas. Klausydamiesi balso tono, tempo ir garsumo, vaikai mokosi geriau suprasti savo bei kitų žmonių nuotaikas.

• Skatina kūrybiškumą. Garsai, muzika ir ritmai įkvepia judėti, kurti istorijas, improvizuoti bei atrasti naujus saviraiškos būdus.

Matau kitaip

Matymo dienos

Vaikai mokosi atidžiau stebėti aplinką, pastebėti spalvas, formas, šviesą, šešėlius ir judesį. Žaismingos veiklos lavina pastabumą, kūrybiškumą, vaizduotę ir gebėjimą sutelkti dėmesį.

Kiekviena diena skiriama vienam pojūčiui:

Regos

Kaip dėmesingas stebėjimas veikia vaikų raidą?

• Lavina dėmesį ir susikaupimą. Ieškodami tam tikrų spalvų, formų ar detalių, vaikai mokosi kryptingai stebėti ir ilgiau išlaikyti dėmesį.

• Ugdo pastabumą. Vaikai atranda, kiek daug įdomių dalykų slypi kasdienėje aplinkoje, ir mokosi pastebėti tai, ko anksčiau nepamatydavo.

• Skatina kūrybiškumą ir vaizduotę. Spalvos, šešėliai ir įvairios formos tampa įkvėpimu istorijoms, judesiui, žaidimams bei kūrybinėms užduotims.

• Padeda atrasti veiklų nuobodžiaujant. Vaikai išmoksta regos žaidimų, kuriuos gali žaisti beveik bet kur ar tai yra kelionėje, laukdami, kai atrodo, kad nėra ką veikti.

• Stiprina erdvinį suvokimą. Stebėdami objektų dydį, formą, padėtį ir judėjimą, vaikai geriau supranta juos supančią erdvę.

Jaučiu prisilietimą

Lytėjimo dienos

Vaikai per žaidimus tyrinėja skirtingas tekstūras, formas, temperatūras ir prisilietimo stiprumą. Veiklos padeda geriau pažinti savo kūną, lavina dėmesingumą ir skatina kūrybiškumą.

Kiekviena diena skiriama vienam pojūčiui:

Lytėjimo

Kaip dėmesingas įsisąmoninimas per pojūčius veikia vaikų raidą:

• Padeda pažinti savo kūną. Tyrinėdami įvairius pojūčius vaikai mokosi geriau suprasti kūno siunčiamus signalus ir įvardyti, kas jiems malonu ar nemalonu.

• Lavina smulkiąją motoriką. Liesdami, rūšiuodami, minkydami ir kurdami vaikai stiprina pirštų bei plaštakų judesius, svarbius rašymui ir kasdienėms užduotims.

• Ugdo dėmesį ir pastabumą. Mėgindami atpažinti daiktus jų nematydami, vaikai mokosi susikaupti ir atidžiai tyrinėti gaunamą informaciją.

• Skatina kūrybiškumą. Įvairios medžiagos ir tekstūros kviečia eksperimentuoti, kurti bei atrasti netikėtų saviraiškos būdų.

• Moko pažinti ir gerbti ribas. Vaikai mokosi pasakyti, kuris prisilietimas jiems priimtinas, išgirsti kitų atsakymą ir suprasti, kad kiekvienas pojūčius patiria skirtingai.

Kvapų paslaptys

Dėmesys per uoslę

Vaikai per žaidimus tyrinėja įvairius gamtos, augalų (mėta, čiobrelis ir t. t.) eterinių aliejukų ir kasdienės aplinkos kvapus. Veiklos lavina pastabumą, dėmesio sutelkimą, atmintį ir gebėjimą įvardyti savo pojūčius.

Kiekviena diena skiriama vienam pojūčiui:

Uoslė

Kaip dėmesingas įsisąmoninimas per pojūčius veikia vaikų raidą:

• Lavina dėmesį ir pastabumą. Bandydami atpažinti bei palyginti kvapus, vaikai mokosi susikaupti ir pastebėti subtilius jų skirtumus.

• Stiprina atmintį. Kvapai gali priminti vietas, žmones ar patirtus įvykius, todėl padeda kurti sąsajas tarp pojūčių ir prisiminimų.

• Padeda pažinti emocijas. Vaikai stebi, kokius jausmus jiems sukelia skirtingi kvapai, ir mokosi apie tai kalbėti.

• Turtina žodyną ir saviraišką. Apibūdindami kvapus vaikai ieško tinkamų žodžių, kuria palyginimus ir drąsiau išreiškia savo nuomonę.

• Skatina smalsumą ir vaizduotę. Kvapai tampa įkvėpimu istorijoms, kūrybiniams žaidimams ir naujiems atradimams.

Maži stebuklai

Dėkingumo dienos

Penkios dienos, skirtos pastebėti tai, kas gera: savyje, kituose ir kasdienėje aplinkoje. Dėkingumo praktikos stiprina pozityvų požiūrį, tarpusavio ryšį, geranoriškumą ir gebėjimą džiaugtis mažais dalykais.

Kiekvienos dienos fokusas:

Dėkingumui, pozityvumui, ir kodėl kartais paliūdėti galima

Dėmesingas įsisąmoninimas per pojūčius veikia vaikų raidą:

• Skatina pastebėti tai, kas gera. Vaikai mokosi atkreipti dėmesį ne tik į sunkumus, bet ir į malonias kasdienybės akimirkas.

• Padeda pažinti ir išreikšti emocijas. Kalbėdami apie tai, kas juos džiugina, vaikai plečia emocinį žodyną ir drąsiau dalijasi savo jausmais.

• Stiprina pasitikėjimą savimi. Mokydamiesi vertinti savo pastangas, gebėjimus ir kūną, vaikai ugdo pagarbesnį santykį su savimi.

• Ugdo empatiją ir geranoriškumą. Dėkingumo išreiškimas padeda pastebėti kitų pastangas, stiprina tarpusavio ryšį ir skatina rūpestingą bendravimą.

• Kuria šiltesnę grupės atmosferą. Bendros dėkingumo veiklos skatina vaikus palaikyti vieniems kitus, bendradarbiauti ir džiaugtis drauge.

Draugas pyktis

Emocijų reguliavimas

Vaikai mokosi atpažinti pirmuosius pykčio ženklus kūne, saugiai išreikšti stiprias emocijas ir pasirinkti nusiraminimo būdus. Ciklas stiprina savireguliaciją, empatiją ir gebėjimą spręsti konfliktus nežeidžiant savęs bei kitų.

Kiekviena diena skiriama stiprioms emocijoms analizuoti:

Pykčio, nerimo, erzulio suvokimui ir paleidimui

Kaip dėmesingas įsisąmoninimas per pojūčius veikia vaikų raidą:

• Lavina savireguliaciją. Kvėpavimo, judesio ir dėmesingumo pratimai padeda sustoti, nusiraminti ir pasirinkti tinkamesnį veiksmą.

• Padeda suprasti savo emocijas. Vaikai mokosi atpažinti, kas sukelia pyktį, ir suprasti, kad pykti yra normalu.

• Moko saugiai išreikšti pyktį. Vaikai atranda būdų parodyti stiprias emocijas nežalojant savęs, kitų ar aplinkos.

• Ugdo empatiją ir pasitikėjimą savimi. Geriau suprasdami savo emocijas, vaikai lengviau atpažįsta ir kitų jausmus bei drąsiau kreipiasi pagalbos.

Ramybės galia

Ramybės dienos

Vaikai mokosi atpažinti nerimą ir pastebėti kūno siunčiamus signalus. Per kvėpavimą, judesį, pojūčius ir vaizduotę jie atranda paprastus būdus nusiraminti bei susigrąžinti saugumo jausmą.

Kiekviena diena skiriama skiriama emocijų reguliacijai:

Ramybės ieškojimas haotiškose mintyse, aplinkoje.

Kaip dėmesingas įsisąmoninimas per pojūčius veikia vaikų raidą:

• Padeda atpažinti nerimą. Vaikai mokosi pastebėti, kaip nerimas jaučiamas kūne, ir suprasti, kad šis jausmas yra natūralus.

• Lavina savireguliaciją. Kvėpavimo, judesio ir dėmesingumo pratimai padeda sustoti, nurimti ir geriau valdyti savo reakcijas.

• Stiprina saugumo jausmą. Atrasti nusiraminimo būdai suteikia vaikams daugiau pasitikėjimo susidūrus su naujomis ar sudėtingomis situacijomis.

• Gerina dėmesio sutelkimą. Mokydamiesi nuraminti kūną ir mintis, vaikai lengviau susikaupia, klausosi ir įsitraukia į veiklą.