Kelionė, po kurios ir gimė „Jogos pasaka“. Mielos merginos paskatinta ir su jos pagalba atsirado straipsnis apie mano esminį kelionės etapą prieš sugrįžtant gyventi į Lietuvą. Smagu, kad ir kitiems mano istorija skamba įdomiai, nes kasdienybėje ji man jau buvo net ir primiršta. 
www.delfi.lt/keliones/platus-pasaulis/indre
Šiandien dar noriu pridėti prie viso šio teksto, kad gyvenime yra labai svarbu, sutikus pozityvius žmones, juos išklausyti ir kažką pasiimti. Tegul „apsupk save pozityviais draugais“ nebūna tik klišė. Nors gyvenime neįmanoma apsupti savęs vien tik pozityviais žmonėmis. Ir kokia draugystė būtų, jei ieškotume tik tų, kurie visada pozityvūs, o draugus kurie eina per sunkumus – atstumti, aš nekalbu apie tai. Bet kai atsiranda žmogus, galbūt trumpam, kuris skleidžia kūrybos energiją, įkvepia ar skatina augti, tai yra ypatinga. Kartais tas žmogus mūsų gyvenime pasirodo labai trumpam, o kartais už jo pagalbą mes net sumokame. Šiai merginai mokėjau, nes norėjau pagalbos auginant studiją. Mano pagrindinis prašymas jai buvo: „Padėti atrasti būdą, kaip pritraukti žmones į mano studiją.“ Tačiau ji visada kartojo, kokia aš jai įdomi, ir kad iš tiesų reikia fokusuotis ne į erdvę, o į mane pačią. Iš pradžių priešinausi, net šiek tiek pykau, kad po mūsų pokalbių vis tiek nežinau, ką daryti. Bet galiausiai ji buvo teisi! Teisi dėl fokuso – ne į pastatą, o į asmenybę. Ir štai – nusprendžiau uždaryti studiją Dvarčionyse.
Kitas dalykas, kurį noriu paminėti, yra ENERGIJA. Kai mane kažkas labai sukrečia, aš nukreipiu energiją į kažką kardinalaus. Paverkiu vieną ar dvi dienas – ir viskas. Tada sukaupiu jėgas ir bandau save surinkti. Išsigryninu, kas aš esu, ko esu verta, ir kad niekas manęs nesmugdys! Su tokia energija (apie kurią straipsnyje nepaminėjau) esu dariusi daug drąsių dalykų: nusipirkau motociklą ir važinėjau juo po Londono gatves, išsinuomavau jaukų, bet brangų butuką centre su draugėmis ir nuomojome jį per „Airbnb“, kartais net nemokėdamos už nuomą. Arba viena iškeliavau į Pietų Afriką (pirmasis kartas buvo trumpesnis). Visko nebevardinsiu… Esmė ta, kad su tokia energija dingsta didžioji baimė ir racionalumas. Tada imu veikti, ir atrodo, jog jei panorėsiu – net į Everestą užlipsiu. Nes aš GALIU!
Gal bus dar vienas straipsnis apie energijos nukreipimą 
O gal ir ne. Pasakysiu tik tiek – kai kažkas jus trypia, paverkite, bet niekada neleiskite jūsų trypti! NIEKADA! Pakilkite…